Tarpinio finansavimo hibridinė paskola yra nauja tendencija jaunoje Baltijos šalių kapitalo rinkoje. Tai tarpinis variantas tarp nuosavo ir skolinto kapitalo. Tarpinio finansavimo paskola verslininkui suteikia terminuotos skolos kapitalą, kurį jis gali naudoti kaip nuosavą kapitalą. Verslininkams tinkamiausias finansavimo šaltinis yra ilgalaikė banko paskola. Tačiau gauti banko paskolą gali trukdyti pakankamo nuosavo kapitalo trūkumas. Tokiais atvejais tradicinis sprendimas yra rasti bendrų investuotojų, kurie investuotų į papildomą nuosavą kapitalą. Alternatyvus būdas gali būti kapitalo kaip papildomos paskolos, iš kurios padengiamas trūkstamas nuosavas kapitalas, pritraukimas. Kreditoriams tokia paskola yra rizikingesnė, o verslininkui tokiu atveju tenka mokėti didesnes palūkanas. Kai kuriais atvejais didelės palūkanos yra mažesnės nei neuždirbtos pajamos – tokiais atvejais tarpinio finansavimo paskola verslininkui yra protingas sprendimas. Vietoj paskolos taip pat gali būti pasitelkiamos privilegijuotosios akcijos su privalomuoju išpirkimu. Sandorio principas yra toks pats – verslininkas gali naudoti iš terminuotos paskolos suformuotą kapitalą kaip nuosavą.
Galimybė investuotojams
Hibridinės paskolos yra mažiau rizikingesnės nei investicijos į akcijas ir tokių investicijų lengviau atsisakyti. Priešingai nei investicijos į akcijas, hibridinė paskola yra terminuota. Taigi investuotojui nereikia rūpintis, kaip atgauti kapitalą. Likvidumas yra investuotojams svarbi pridėtinė vertė, nes dauguma vietinių įmonių nėra valstybinės, o antrinė rinka yra maža.
Kadangi yra nustatytas terminas, investuotojui tai yra likvidžios investicijos. Paskola pakeičia verslininko nuosavą kapitalą, tad palūkanos turi motyvuoti kreditorius. Įprastai tarpinio finansavimo paskolų palūkanų normos yra dvigubos ir paskolos sąlygose numatytos papildomos palūkanos, kurios priklauso nuo įmonės verslo rezultatų. Verslininkas ir kreditorius gali sudaryti susitarimą, pagal kurį paskolos suteikėjas gali konvertuoti paskolą į įmonės akcijas iš anksto sutartomis sąlygomis – bėgant laikui, akcijų vertė gali padidėti ir tai gali būti papildomos pajamos kreditoriui. Taigi tarpinio finansavimo paskola gali būti panaši į investicijas į akcijas.
Finansinių priemonių subordinavimas
Investuotojas turėtų būti atsargus paskolos subordinavimo atveju. Kitaip tariant, atsižvelgti į tai, kiek yra kitų įmonės kreditorių ir koks turtas jiems buvo įkeistas. Jeigu hibridinė paskola pagal sutartį buvo subordinuota kito įsipareigojimo pagrindu, reikia išnagrinėti subordinavimo sutarties turinį. Paskolos gavėjas turi atsižvelgti į tai, kad subordinuotas kapitalas gali turėti papildomą sistemą ar jam gali galioti papildomos sąlygos, kurios riboja įmonės veiklą. Pavyzdžiui, gali susiklostyti tokia situacija, kai verslininkui neleidžiama grąžinti hibridinės paskolos tol, kol bus gauta banko paskola pagal su banku pasirašytą subordinavimo sutartį.
Tarpinio finansavimo populiarumas auga
Pastaraisiais metais daug finansiniame sektoriuje veikiančių įmonių pasinaudojo hibridinėmis paskolomis: „Admiral Markets“, „Bigpank“, „Inbank“ ir LHV. Hibridinėmis paskolomis taip pat naudojosi nekilnojamojo turto plėtotojai, sudarydami sandorius naudodamiesi visuomeninio finansavimo platformomis. Pastaraisiais metais tarpinis finansavimas dažnai pasirenkamas formuojant pensijų fondų ir privačių investuotojų portfelius. Mišrus kapitalas yra lankstus sprendimas augančiai įmonei, užtikrinantis investuotojui protingą skolos ir grąžos santykį. Tiek verslininkai, tiek investuotojai turėtų atsižvelgti į tai, kad tai yra šiek tiek sudėtingesnis finansavimo sprendimas lyginant su įprastais. Todėl svarbu atidžiai išnagrinėti sandorio sąlygas.
Daugiau tokių
Kapitalo pritraukimas
Įmonių paskolos
Kapitalo pritraukimas
Įmonių obligacijos
Kapitalo pritraukimas
