Akcijos

Tam tikruose įmonės vystymosi etapuose prireikia papildomo kapitalo, kuris gali būti formuojamas iš nuosavo kapitalo – t. y. įtraukiant strateginį ar finansinį investuotoją.

Strateginis investuotojas įprastai pageidauja kontrolinio akcijų paketo ir yra pasirengęs prisidėti prie įmonės vystymosi tiek finansiškai, tiek veiksmais. Finansinis investuotojas įprastai nori išlikti pasyvesniu akcininku, kuris prižiūri ir turi balso teisę, priimant svarbesnius sprendimus, tačiau nedalyvauja kasdienėje veikloje.

Papildomas nuosavas kapitalas įmonei suteikia galimybę gauti naujo kapitalo plėtojimosi planams finansuoti, o esamam savininkui – dalinai atsitraukti.

Nuosavas kapitalas gali būti pritrauktas viešai per vertybinių popierių biržą arba neviešai, t. y. derantis su atidžiai atrinktomis šalimis. Viešas pasiūlymas pagerina bendrą įmonės valdymo kultūrą, įmonės reputaciją partnerių akyse, iš investuotojų sukuria naujų lojalių klientų bazę; dar svarbiau, kad tai sukuria pagrindą pritraukti naują kapitalą, kai tik to prireiks.

Galimybė investuotojui

Investicija į akcijas yra galimybė įsigyti įmonės akcijų kartu su jų suteikiamais privalumais ir rizika. Sėkmingos įmonės pajamos iš nuosavybės turėtų žymiai viršyti sumas, sumokamas už obligacijas ir kitus paskolos įsipareigojimus; tai reiškia, kad investicijų į akcijas grąža įprastai viršija investicijų į obligacijas grąžą. Galimų nuostolių atveju visų pirma sumažės įmonės savininkų turtas, todėl investicijos į akcijas yra rizikingesnės.

Jeigu įmonė pelninga, vykdant verslo veiklą, kuriami papildomi ištekliai, kurie vėl investuojami į įmonę arba išmokami savininkams dividendų forma. Pirmuoju atveju akcininkų gauta grąža turi atsispindėti didesnėje akcijų kainoje. Todėl investuotojai į akcijas turėtų būti puikiai susipažinę su įmonės tikėtinų dividendų politika, nes jei tikslas yra uždirbti iš investicijų, pirmenybę reikėtų teikti įmonėms, kurios paskirsto pelną.

Priešingai nei obligacijų atveju, investuotojui į akcijas gana sudėtinga prognozuoti laukiamą grąžą, nes ji priklauso nuo augimo prognozių įgyvendinimo ir bendros investicinės aplinkos pokyčių. Todėl investuotojai turėtų nuodugniai apsvarstyti, ar tikėtinas augimas pateisina akcijų kainų lygį. Pavyzdys: jeigu akcijos rinkos kaina yra 100 eurų, siekiant gauti 10 % grąžą, įmonės pelnas turėtų būti bent 10 eurų akcijai. Jeigu atsižvelgiant į esamą įmonės padėtį taip nėra, investuotojas turėtų tikėtis žymaus pelno padidėjimo ateityje, kuris pateisintų esamą kainų lygį. Šiuo atveju svarbu nuodugniai apsvarstyti, ar įmonės verslo strategija ir komanda atspindi šias ambicijas. Kuo trumpesnio termino investicija, tuo svarbiau stebėti įvykius, kurie turi įtakos bendrai investavimo aplinkai ir kainoms vertybinių popierių rinkose.

Be įmonės finansinių rezultatų, taip pat turi būti stebima bendra investavimo aplinka ir akcijų kainos bei statistiniai duomenys apie prekybą. Investuotojo tikslas yra anksčiau ar vėliau realizuoti investicijas, todėl investuotojui reikia būti gerai informuotam apie vertybinių popierių likvidumą. Akcijos, kuriomis prekiaujama Baltijos šalyse, įtraukiamos į vertybinių popierių biržos pagrindinį, papildomą sąrašą arba alternatyviosios rinkos „First North“ sąrašus. Įmonės, kurių akcijomis prekiaujama pagrindiniame sąraše, turi laikytis griežtesnių informacijos atskleidimo ir atskaitomybės reikalavimų, todėl investuotojai turėtų būti geriau informuoti ir apsaugoti. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad jūsų vertybinius popierius lengviau parduoti reguliuojamoje rinkoje. Visada rekomenduojama stebėti maržą (pirkimo ir pardavimo kainos skirtumą) ir lyginti jūsų investicijų dydį ir, pavyzdžiui, prekybos apimtis per dieną.