Kapitalo pritraukimas
Obligacija yra vertybinis popierius, įpareigojantis jos emitentą iki nustatyto termino grąžinti gautą paskolos sumą investuotojui ir sumokėti palūkanas. Obligacijas gali leisti vyriausybės, savivaldybės ar įmonės. Estijoje gali būti leidžiamos tik įmonių obligacijos, o Latvijoje ir Lietuvoje – taip pat ir vyriausybių obligacijos.
Obligacijos savininkas suteikia paskolą įmonei, savivaldybei ar valstybei. Todėl obligacija yra investicinė paskola. Panašiai kaip ir kiti kreditoriai, obligacijų turėtojai siekia gauti palūkanų už suteiktą paskolą ir atgauti pagrindinius mokėjimus iki iš anksto sutarto termino, remiantis obligacijos sąlygomis. Iš esmės už obligacijas mokamos įprastos palūkanos, tačiau pagrindinė investuota suma grąžinama investuotojui obligacijos išpirkimo dieną. Obligacijų palūkanų norma gali būti fiksuota arba kintanti. Įprastai sutartyje numatoma, kad investuotojui bus mokamos palūkanos, dažniausiai kelis kartus per metus, kol obligacijos bus išpirktos.
Obligacijų privalumai įmonėms
Įmonės reguliariai išleidžia obligacijas, siekdamos pritraukti kapitalą kaip banko paskolos alternatyvą. Baltijos šalių įmonės finansuoja savo veiklą išleisdamos obligacijas iš esmės dėl keturių priežasčių. Pirma, obligacijos suteikia daugiau laisvės lankstesnėmis sąlygomis. Antra, obligacijos suteikia ilgesnio išpirkimo laikotarpio galimybę. Trečia, obligacijos tinka finansuoti ilgalaikiams projektams, kuriems reikia daug kapitalo. Ketvirta, obligacijos didina prekių ženklo pripažinimą.
Obligacijų kategorijos
Pagal emitentą. Obligacijos skirstomos į kategorijas pagal įvairius kriterijus, o viena kategorija išskiriama pagal emitentą. Emitentas gali būti vyriausybė, valstybinė agentūra, vietos savivaldybė arba įmonė. Vyriausybės obligacijų išpirkimo terminas įprastai yra nuo trijų mėnesių iki trisdešimties metų. Tokie vertybiniai popieriai išleidžiami šalies vyriausybės. Jų rizikos lygis įprastai yra žemas, tačiau jis priklauso nuo šalies kredito reitingo. Vyriausybės obligacijos pagal trukmę skirstomos į šias kategorijas:
• trumpalaikės (iždo vekseliai) – terminas iki 1 metų,
• vidutinės trukmės (iždo bilietai) – terminas iki 7 metų,
• ilgalaikės (iždo obligacijos) – terminas iki 30 metų, tačiau obligacijos gali būti ir neterminuotos.
Vietos savivaldybė taip pat gali išleisti savivaldybės obligacijų, kurių palūkanų normos įprastai viršija atitinkamos šalies vyriausybės išleidžiamų obligacijų pelningumą. Įmonių obligacijų palūkanos įprastai yra didesnės nei vyriausybės obligacijų, nes jos yra rizikingesnės.
Pagal užstatą. Obligacijos skirstomos į obligacijas su užstatu ir be užstato. Obligacijos be užstato yra komerciniai vekseliai ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai, išduodami įmonių, kurių kredito reitingas yra aukštas ir kuriomis pasitiki investuotojai. Obligacijos su užstatu atveju įkeičiamas turtas, kas suteikia investuotojams papildomo pasitikėjimo, kad jų reikalavimai bus patenkinti.
Pagal galiojimo terminą. Obligacijos taip pat skirstomos į obligacijas su priešlaikinio išpirkimo teise, obligacijas su teise parduoti ir konvertuojamas obligacijas. Iš esmės tokios papildomos sąlygos yra panašios į opcionų. Pavyzdžiui, obligacijos su priešlaikinio išpirkimo teise emitentui suteikia teisę išpirkti obligacijas jam tinkamu metu. Obligacijų su teise parduoti turėtojas privalo parduoti obligaciją emitentui tam tikrą dieną prieš išpirkimo terminą. Konvertuojamos obligacijos jų savininkui suteikia teisę obligaciją iškeisti į emitento akcijas, jeigu tokia galimybė numatyta obligacijos sąlygose. Todėl prieš investuojant ypač svarbu tinkamai išnagrinėti dokumentaciją.
Obligacijos tinka investuotojams, kurie linkę mažiau rizikuoti
Obligacijos yra tinkamas pasirinkimas investuotojams, kurie linkę mažiau rizikuoti ir nori gauti stabilių nuolatinių pajamų iš palūkanų. Lyginant su akcijomis, sėkmingos įmonės obligacijų rizika ir grąža yra mažesnė. Pavyzdžiui, įmonės bankroto atveju obligacijų turėtojams jiems priklausanti dalis išmokama anksčiau nei akcininkams. Priešingai nei akcijos, obligacijos nesuteikia jų turėtojams teisės nuspręsti, kaip emitentui užsiimti verslu.
Rizika
Obligacijos yra puikus investicinio portfelio subalansavimo įrankis staigių akcijų kainų svyravimų atveju. Kita vertus, yra praktiškai nerizikingų obligacijų, tačiau yra ir rizikingesnių – rizika ir grąža yra tiesiogiai susijusios. Iš esmės pagrindinė rizika yra įmonės mokumas ir palūkanų normos rizika.
Nemokumo atveju iškyla rizika, kad emitentas patirs finansinių sunkumų ir obligacijų turėtojams negalės sumokėti žadėtų palūkanų laiku. Taip pat galimas toks atvejis, kai sutartas obligacijų skaičius negalės būti išpirktas laiku, pasibaigus sutartam terminui. Tokiu atveju obligacijų turėtojas gali netekti viso ar dalies investuoto kapitalo. Todėl investuotojas turi atlikti išsamią emitento analizę, prieš įsigydamas obligacijų.
Palūkanų normos rizikos atveju palūkanų normų kapitalo rinkoje pokytis gali turėti įtakos obligacijos rinkos kainai. Fiksuotų pajamų obligacijų rinkos kaina sumažėja, kai bendros palūkanų normos padidėja, tačiau padidėja, kai palūkanų normos sumažėja.
Regioninė obligacijų rinka
Pastaraisiais metais vietinė obligacijų rinka išaugo. Įmonės geriau informuotos apie obligacijas. Tai patvirtina ir tas faktas, kad be vertybinių popierių, kuriais prekiaujama vertybinių popierių biržoje, susiformavo nebiržinių obligacijų rinka, kurioje obligacijų skaičius viršija obligacijų, kuriomis prekiaujama vertybinių popierių rinkoje, skaičių.
Investuotojų susidomėjimą vietinėmis investavimo galimybėmis patvirtina dažnas perviršinis rezervavimas. Vertybiniams popieriams viešai platinti ar informaciniam biuleteniui paruošti reikia laiko, tačiau tai atveria duris tokioms naujoms investuotojų grupėms kaip mažmeniniai arba instituciniai investuotojai, kurie negali investuoti ne biržoje dėl taikomų reikalavimų. Vertybinių popierių rinkos reikalavimų atžvilgiu valstybinės įmonės yra skaidresnės ir patikimesnės investuotojams.
Tinkamas pagrindas įmonę įtraukti į vertybinių popierių biržos pagrindinį sąrašą yra alternatyvioji rinka „First North“. Tai yra įmonės skaidrumo didinimo ir antrinės vertybinių popierių rinkos kūrimo būdas. Prekybos reikalavimai paprastesni, o informacinio biuletenio sudaryti nebūtina.
Į „Nasdaq“ Baltijos šalių reguliuojamų vertybinių popierių sąrašą įeina „Admiral Markets“, „Inbank“ ir „LHV Group“ obligacijos ir obligacijos iš alternatyviosios rinkos „First North“ sąrašo, „Mainor Ülemiste“ ir „Magnetic MRO“ obligacijos.
